Kovo 6 d. „Sidabrės“ numeryje:
— Stefanija Šniukienė Joniškio rajono savivaldybės Finansų skyriaus vedėja dirba nuo 1995-ųjų, per jos rankas visus tuos metus praeina lėšų skaičiavimas, dėliojimas, rajono biudžeto pajamų ir išlaidų balansavimas, ji dalyvauja rengiant regiono, rajono strateginius plėtros planus ir vykdo jų įgyvendinimo priežiūrą. Finansų skyriaus vedėjas yra aukščiausio lygio finansų specialistas įstaigoje ar įmonėje, tad ją galima pavadinti rajono finansų ministre. 2026-ųjų metų rajono savivaldybės biudžetas – jau trisdešimtas, kurio formavimui St. Šniukienei teko vadovauti. Atsakomybė didelė, ne kiekvienas ryžtųsi prisiimti, o kažkada į šias pareigas ji atėjo visai netikėtai, po nelaimingo įvykio nelikus buvusio vedėjo. Vėliau turėjo ir kitų pasiūlymų, bet niekur neišėjo, nes vertina stabilumą. Su Finansų skyriaus vedėja Stefanija Šniukiene kalbėjomės apie tai, su kokiais iššūkiais susiduriama formuojant rajono biudžetą, iš ko biudžetas susidaro, kaip viešųjų finansų specialisto darbas keitėsi per per daugelį darbo metų, o taip pat – kaip pašnekovė pasirinko savo profesinį kelią ir ar iš naujo vėl eitų tais pačiais karjeros laiptais.
— Eglę Valuckienę, tikrą joniškietę, vieni žino kaip krepšininkę, trenerio Adolfo Paškevičiaus auklėtinę, su moterų komanda žaidusią iki pat pandemijos pradžios. Kiti Eglę pažįsta kaip žodžio kišenėje neieškančią prekių vadybininkę, treti – geopatogeninių zonų tyrinėtoją, virgulininkę, aistringą žveję, tailandietiško masažo meistrę… Ir tik nedaugelis žino, kad Eglė yra ir kūrėja. Nes kukli moteris šio savo pomėgio viešai nedemonstruoja ir savo kūrybos nekaupia – išdovanoja draugams, kurie jos darbus vertina. O Lina ir Aidanas Rauckiai, praėjusių metų pabaigoje močiutės Giminėnų kaimo (Saugėlaukio seniūnija) sodyboje apsigyvenę, įkūrę čia galeriją-menininkų rezidenciją, Eglę atkakliai įkalbinėjo „išeiti į visuomenę” su savo darbais. Teko kūrinius susirinkti iš draugų, kuriems juos yra išdovanojusi. Sunkiai, bet įkalbėti Eglę jiems pavyko! Penktadienio vakarą Giminėnų kaimo galerijoje pristatyta pirmoji Eglės Valuckienės tapybos darbų paroda, pačios pavadinta maktalais: „kaip fraktalai, bet padaryti iš maliavonių”.
— Buvusių kolegų susitikimai po kelių dešimtmečių leidžia sujungti praeitį su dabartimi, pasidalinti nostalgija ir įvertinti kartu nueitą gyvenimo kelią. Juk darbas dažnai siejamas su jaunyste, energija ir emociniu pakilimu. Tokį susitikimą susiorganizavo buvusios trys Joniškio žemės ūkio mokyklos gyvulininkystės specialybės meistrės – Veronika Parfionovienė, Nijolė Serapinienė ir Danutė Girdvainienė. Prieš 38-erius metus jos buvo jaunos fermų vedėjos, viena zootechnikė, kai pasirinko kitą kelią – naujoje pastatytoje profesinėje technikos mokykloje pasiryžo ruošti specialistus – nuo melžimo operatorių iki namų ūkio meistrų. Ir jos, ėmusios mokyti kitus, tarpusavyje tapo „likimo draugėmis”, visos kartu išgyveno įvairius etapus, mokymo bazės kūrimą ir permainas. Šios moterys jau seniai kituose savo gyvenimo keliuose. Visos skirtinguose. Bet kaip įdomu susitikti ir dar sykį nueitą bendrą kelią prisiminti su tomis, su kuriomis tam tikrame gyvenimo etape eita išvien ir labai draugiškai!
Plačiau bei kitos rajono naujienos – penktadienio laikraštyje.