Tarp kilnaus elgesio herojų – ir joniškietė

Vie­na iš no­mi­na­ci­jų – „Jau­na­sis spor­ti­nin­kas – pa­vyz­dys bend­raam­žiams“ – ati­te­ko jo­niš­kie­tei Lau­ra Sa­mu­lio­ny­tė, ku­ri nuo praė­ju­sių me­tų mo­ko­si Pa­ne­vė­žio Rai­mun­do Sar­gū­no spor­to gim­na­zi­jo­je ir tre­ni­ruo­ja­si Vy­tau­to Vai­či­ko­nio irk­la­vi­mo klu­be ir įvai­rio­se var­žy­bo­se at­sto­vau­ja Pa­ne­vė­žio mies­tui.

Apie jaut­rią, nuo­šir­džią ir pa­dė­ti vi­sa­da sku­ban­čią mer­gi­ną „Si­dab­rė­je“ jau ra­šė­me ne kar­tą. Vie­na iš įsi­min­ti­niau­sių Lau­ros au­kų – dau­giau kaip met­ro il­gio ka­są ji paau­ko­jo vė­žiu ser­gan­čiai mer­gai­tei, po che­mo­te­ra­pi­jos sean­sų ne­te­ku­siai nuo­sa­vų plau­kų, pe­ru­kui pa­ga­min­ti.

Sa­vo ge­ra­šir­diš­ku­mą Lau­ra pa­de­monst­ra­vo ir vie­na­me pus­ma­ra­to­nio bė­gi­me – pa­ma­čiu­si su­sto­ju­sią, krū­ti­nės sri­tį spau­džian­čią mo­te­rį ir su­pra­tu­si, kad ši – ne­ga­luo­ja, lau­rea­tė bė­gi­kę ap­si­ka­bi­no, per­si­svė­rė per pe­čius ir ke­lis šim­tus met­rų ly­dė­jo iki ar­ti­miau­sio van­dens punk­to, kur bu­vo su­teik­ta rei­kia­ma pa­gal­ba.

Mer­gi­na lais­vu lai­ku nuo­lat lan­ko vė­žiu ser­gan­čius vai­kus, ne­se­niai or­ga­ni­za­vo jau­ni­mo su­si­ti­ki­mą su pa­ra­pi­ji­nių se­ne­lių glo­bos na­mų „San­ta­ra“ gy­ven­to­jais, pa­ti or­ga­ni­zuo­ja ir da­ly­vau­ja ki­tų ren­gia­mo­se so­cia­li­nė­se ak­ci­jo­se. Kaip spor­ti­nin­kė, ji vi­sa­da pa­de­da, mo­ty­vuo­ja ma­žes­nius ir juos pa­lai­ko bei nie­ka­da ne­lei­džia jiems pa­si­duo­ti.

„Vi­sas šias sa­vy­bes ma­ny­je įdie­gė ma­ma ir bū­tent jos dė­ka aš esu to­kia, – paaiš­ki­no L. Sa­mu­lio­ny­tė. – Ma­nau, kad jei­gu sa­vy­je tu­ri­me bent tru­pu­tį gė­rio, mes tu­ri­me juo da­lin­tis. Ir ne­svar­bu: tau 18 ar 25 me­tai – tu tu­ri pa­dė­ti ki­tiems“, – mer­gi­na po ap­do­va­no­ji­mo ne­slė­pė dė­kin­gu­mo bran­giau­siam žmo­gui.

„Kal­bant at­vi­rai, kil­nu­mo idė­ją žo­džiais nu­sa­ky­ti – la­bai sun­ku. Ta­čiau pa­ts sau paaiš­ki­ni­mą ra­dau: tai jaus­mas, kai bė­gio­ja šiur­pu­liu­kai, nu­tirps­ta pa­kau­šis, kai ma­tai kaž­ką iš­skir­ti­nio, kuo­met ta­vo vi­dus su­skai­čiuo­ja šio poel­gio svar­bą ir reikš­mę. Šian­dien, kal­bė­da­mas su vie­na iš lau­rea­čių, pa­ty­riau šį jaus­mą“, – taip apie Lau­rą Sa­mu­lio­ny­tę at­si­lie­pė Lie­tu­vos kil­naus spor­ti­nio el­ge­sio ko­mi­te­to va­do­vas, dziu­do ko­vo­to­jas Ma­rius Paš­ke­vi­čius.