Vakar 100-ąjį gimtadienį atšventė joniškietis Juozas Urnėžius. Dukra Angelė, sūnus Sigitas kitaip įsivaizdavo šią didelę šventę kiek platesniame giminių rate, tačiau šiuo visuotinio susilaikymo periodu ir be didelių susiėjimų yra didžiulė laimė šalia turėti Tėvą, girdėti jo balsą ir jausti begalinę jo meilę.
– 100 metų! Nesitikėjau… Ką ten su ta sveikata – visko buvo, kokias septynias operacijas apturėjau… Nėra jokios paslapties. Kas čia žino, nuo ko tas ilgaamžiškumas priklauso? Iš šešių brolių ir seserų šioje žemėje likau vienas, nors ir buvau vyriausias. Viskas Dievo valioje ir paslaptyje, – savo jubiliejinio gimtadienio išvakarėse „Sidabrei“ kalbėjo šimtametis iš Diemedžio gatvės. – Rūkyt – niekada nerūkiau. Išgert – išgerdavau. Bet, kai sukūriau šeimą, ir tą gėrimą mečiau, tegul jį kelmai… Gyventi reikia žmoniškai.
Plačiau sausio 16 d. „Sidabrės” numeryje