Prieš tris metus, 2017-ųjų spalio 5-osios popietę, gaisras kilo Beržininkų kaime – Vyturio gatvės 1-uoju numeriu pažymėtame, dar 1928 metais Lietuvos šaulio Kazio Kriščiūno statytame mediniame name. Per pusvalandį suvažiavę ugniagesiai gaisro židinį likvidavo. Tačiau kitos dienos paryčiais ten pat atsinaujinęs gaisras senus trobesius galutinai pribaigė. Tuomet 43-ejų Jūratė Kriščiūnaitė, šaulio anūkė, liko kaip stovi – viena po atviru tamsiu rudens dangumi.
Prireikė trijų metų, kad įvyktų ne vienas, daug stebuklų. Ne be geros valios žmonių pagalbos. Toje pačioje sodyboje moteriai susivienijusi kaimo bendruomenė įrengė naujus namus. Taip simboliška – tarsi atverdami moteriai vartus į naują, šviesesnį ir geresnį gyvenimo etapą. Pirmadienį iki pusiaunakčio kaimo žmonės baigė paskutinius darbus Jūratės sutiktuvėms – plovė langus, grindis, kabino užuolaidas, klojo naujus patalus, kabino rankšluosčius, rikiavo puodelius ir lėkštes.
Vakar Jūratė Kriščiūnaitė iš Nakvynės namų, kur pastaruoju metu gyveno, sugrįžo į gimtą kaimą, kur kiekvienas takelis jai pažįstamas ir mielas. Tai ir yra Kalėdos.
Plačiau gruodžio 23 d. „Sidabrės” numeryje