Moterų pomėgis pražydo ramunėmis
Kuršėnų etninės kultūros ir tradicinių amatų centre dvi moterys surengė bendrą parodą. Jos eksponatai panašūs tuo, kad ant kiekvieno iš jų – ramunės žiedas.
Algimantas BRIKAS
brikas@skrastas.lt
Vienodi pomėgiai
Nors Nijolia Kasparavičienė gyvena Kairiuose, o Birutė Sutkienė – kitame rajono krašte, Dirvonėnuose, bet jas vienija toks pat pomėgis – rinkti visokiausius daiktus, ant kurių nupiešti ramunių žiedai.
Ramunės – dviejose centro salėse, pirmajame ir antrajame aukšte. Gėlės, tapusios suvenyrais, bei ant suvenyrų, puodelių, lėkštučių, arbatos pakuočių. Paveiksluose ir nuotraukose.
Ir N. Kasparavičienės, ir B. Sutkienės jau daug metų nepaleidžiantis pomėgis prasidėjo nuo domėjimosi atvirukais.
N. Kasparavičienė ramunes renka nuo 1972-ųjų. Iš pradžių namuose kaupėsi tik atvirukai. Vėliau pastebėjo, kad ramunės „žydi“ ir ant muilo, kremo, dantų pastos pakuočių. Kolekcija ėmė plėstis.
2006 metais surengė pirmąją parodą. 2011-aisiais namuose įrengė Ramunyną, kuriame per 2700 daiktų, papuoštų ramunėmis. Kolekcijoje yra patys įvairiausi eksponatai – atvirukai, paveikslai, suvenyrai, puodukai, stiklinės, lėkštės, servetėlės, papuošalai, drabužiai, apavas, audiniai…
Ramunynas dabar – ne šiaip akims paganyti. Jame organizuojama įvairiausių renginių.
Birutė Sutkienė, tada dar penkiolikametė, 1976-aisiais, prosenelės sodyboje prisiskynusi ramunių, apie penketą kilometrų ėjo pasveikinti gimtadienį švenčiančios draugės. Tada jai ir gimė mintis kolekcionuoti atvirukus su ramunėmis.
Po keleto metų ji pradėjo žavėtis ir visais daiktais, papuoštais ramunėmis. Kolekciją pradėjo pildyti pirktais bei dovanotais paveikslais, rūbais, indais, suvenyrais ir kitkuo.
B. Sutkienė yra sukūrusi ir dainą „Ramunės“. Ją padainavo susirinkusiems į šios parodos atidarymą.
Susipažino mugėje
Kartą B. Sutkienė Šiauliuose, pėsčiųjų bulvare, veikusioje mugėje susidomėjo gaminiais, papuoštais ramunių žiedais. Čia tuo pat metu ir N. Kasparavičienė žvalgėsi, kuo papildyti savo kolekciją. Čia abi vieno pomėgio moterys netikėtai susitiko, susipažino. Jų draugystė tęsiasi iki šiol.
B. Sutkienė tokių eksponatų turi daugiau kaip tūkstantį, o N. Kasparavičienė – kone triskart daugiau. Birutė Poškienė, Etninės kultūros ir tradicinių amatų centro direktorė, sako, kad toks pomėgis, atrodytų, nesusijęs nei su tradiciniais amatais, nei su etnokultūra. Bet centre buvo pagalvota, jog moterų surinktos kolekcijos yra įdomios ne tik pačioms autorėms.
Deja, rengiant parodą, dalį eksponatų autorėms teko išsivežti, nes ne visi jie tilpo Etninės kultūros ir tradicinių amatų centro patalpose.
Autoriaus nuotr.
POMĖGIS: Nijolia Kasparavičienė (kairėje) ir Birutė Sutkienė surengė bendrą savo surinktų daiktų parodą.
SALĖ: Paroda ypač sudomino moteris.
GĖLYNAS: Kur tik pažvelgsi – visur ramunės.