Miegančioji gražuolė nepabudo
Sekmadienį tikrai buvo istorinė diena Pakruojo rajone. Tiesioginiuose mero rinkimuose išrinktas Lietuvos laisvės sąjungos (liberalai) atstovas Saulius Gegieckas persvėrė politines svarstykles į savo pusę.
Pirmąkart per 18 metų susidarė situacija, kai dominuojanti rajone Socialdemokratų partija nebegalės aplink save formuoti Tarybos daugumos.
Keisis ne tik meras, bet ir administracijų vadovai, vicemeras. Rajone gali būti naujas valdžios branduolys.
Savivaldos rinkimuose socialdemokratai, nors ir gerokai nukraujavę – praradę 3 mandatus – bet pasirodė geriausiai. Tačiau mero rinkimus Asta Jasiūnienė pralaimėjo akivaizdžiai.
Tai pirmiausia rodo partijos lyderystės problemas.
Visuomenė nors lėtai, bet modernėja, o prie rinkimų urnų ateina jaunesni, laisvesnio mąstymo, norintys rinkti, o ne balsuoti rinkėjai.
Žmonės nori ir dabar laukia permainų.
Socialdemokratų partijos Pakruojo skyrius primena ant laurų užmigusią gražuolę.
Prabusti turėjo jau po Seimo rinkimų, kai jų iškeltas kandidatas nepateko į antrą turą. Po tokio akibrokšto politinė organizacija privalo paklausti: kodėl taip įvyko?
Tada pralaimėjimo nepripažino. Ir prieš šiuos rinkimus buvo akivaizdu, kad partija miega toliau. Tačiau žmonių valia ir lūkesčiai stipresni už sustyguotą administracinį – partinį aparatą, už parankinius žurnalistus, už kai kurias privačias bendroves.
Viena didžiausių socialdemokratų (beje, ir kitų politinių organizacijų) bėdų – primityvi komunikacija, paremta dar iš sovietinių laikų atėjusiomis komandavimo ir privilegijų dalijimo tradicijomis.
Ne tik primityvi, bet ir akivaizdžiai kvaila buvo socialdemokratų rinkimų kampanija.
Prasidėjus mero rinkimų antrajam turui išspausdintoje publikacijoje į sąskaitų suvedinėjimų ir nešvaraus teksto foną buvo įpintas miręs Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras, viena iškiliausių dabarties rajono asmenybių.
Akivaizdu, kad tokios priemonės visada atsisuka antru galu.
Arba – nuteisto, bet Apeliaciniame teisme dar nespėjusio reabilituotis vicemero viešas A. Jasiūnienės palaikymas. Tiesiog, antireklamos klasika.
Taip R. Medzveckas, surinkęs 205 rinkėjų palaikymą, vėl tapo Tarybos nariu. Ar tokio politiko palaikymas gali imponuoti?
Tokio politinio bendravimo su rinkėjais pavyzdžiai stebina, tačiau tik ne Pakruojo socialdemokratų lyderius. Susireikšminimas ir arogancija nugalėjo politinę išmintį. O gal jos ir nėra?
Pakruojo valdžia išsiskyrė ypatingu jautrumu kritikai. Dėl menkiausių „Pakruojo krašto“ netikslumų keliaudavo skundai į žurnalistų savireguliacijos organizacijas.
Visada ponai ir ponios patirdavo fiasko.
Apskrities dienraštis „Šiaulių kraštas“ ir „Pakruojo kraštas“ apie Saulių Gegiecką, kai jis buvo rajono meras, yra parašęs kelioliką kritinių publikacijų.
Nė vienas apskrities politikas nebuvo susilaukęs tokio dėmesio.
Prisiminkime – kiaulizacija, varnaėdai, mero asmeninės savybės ir t.t.
Ir S. Gegieckas tada išsiskyrė susireikšminimu ir arogancija. Patys blogiausi politikų bruožai.
Taigi, šventomis karvėmis redakcija netiki. Tačiau įsitikinusi, kad rajonui reikia permainų.
Gal pralaimėjimas Socialdemokratų partijai padės tapti modernesne politine organizacija?
Redakcija
