Rugpjūčio 21 d. „Sidabrės“ numeryje:
— Mekių kaimo bendruomenė praėjusį penktadienį surengė gražią šventę – su atrakcijomis vaikams ir suaugusiems. Visi smagiai pasitiko į bendruomenės namų teritoriją įriedėjusį naujutėlaitį mikroautobusą, kuris pirmiausia bus skirtas Vaikų dienos centro lankytojų išvykoms. Bendruomenės įsigytu mikroautobusu pavežėjimo paslaugas numatyta teikti ir kaimo žmonėms. Mekių kaimo bendruomenės pirmininkas Gediminas Jančauskas, su „Sidabre“ dalydamasis šia gerąja naujiena, kalba ir apie Vaikų dienos centro veiklą, ir kodėl jį steigė, ir apie aktualijas. Jis akcentuoja, kad nutolę nuo pagrindinių kelių kaimai, pro kuriuos nebevažiuoja maršrutiniai autobusai, nebeveikia nei parduotuvės, nei medicinos punktai ar kultūros įstaigų padaliniai, patiria socialinę atskirtį. Susisiekimas su centrais, kur visa tai yra, tampa problema, jeigu neturi savo automobilio. Pirmininkas dalijasi ir nuomone, kas paskatintų jaunas šeimas susilaukti vaikų, kurtis rajone.
— Rugpjūčio 16 dieną į Lietuvą sugrįžo tarptautinę pagalbos misiją Prancūzijoje baigusi Lietuvos ugniagesių gelbėtojų komanda „Perkūnas“. Beveik dvi savaites Prancūzijoje dirbę pareigūnai padėjo vietos pajėgoms kovoti su miškų gaisrais skirtinguose šalies regionuose. 40 žmonių komandoje dalyvavo ir iš Žagarės seniūnijos, Žvelgaičių kaimo kilęs Karolis Laukutis, dabar – Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 3-iosios komandos ugniagesys gelbėtojas.
— Asociacija „Joniškio krašto gidų gildija“ – viena iš nedaugelio gidų asociacijų, kurios veikia ne didmiesčiuose, o regione. Pernai lapkritį į gildiją susibūrė per dešimt licencijuotų gidų, vedančių ekskursijas Joniškio rajone. Gildija jau atkreipė į save joniškiečių dėmesį originaliomis ekskursijomis, žygiais, teatralizuotais pasirodymais. Pagal vietos keliaunininkų ir turistų poreikius pradėjo organizuoti ir viešnagės maršrutus. Gildijos steigėjos – Neringa Striūgaitė, kuri yra ir gildijos vadovė, ir Regina Leknickienė – „Sidabrei“ teigia, kad norint geriau reprezentuoti Joniškio kraštą, pritraukti turistų ir vietinius žmones skatinti pažinti savo kraštą, reikia veikti komandoje – kaip kumštis. Gildija vienija ne tik gidus, bet ir aktyvius žmones, kurie domisi kultūros paveldu, jį puoselėja, skleidžia žinias. Gildijos steigėjos kalba ir apie tai, koks turistas atvažiuoja į Joniškį ir ko reikia, kad viešnagė Joniškio krašte paliktų gerą įspūdį.
— Žagarė atvykstančius nuo Joniškio pusės pasitinka didingu parku, kurį juosia akmeninė tvora, dešinėje stovinčiu miesto herbu, o kairėje kelio pusėje akį patraukia raudonų plytų D. Naryškino dvaro rūmų komplekso angliškos Tiudorų stiliaus statybos pastatas, prieš šimtmetį buvęs sargo namas. Tik jis priskirtas ne Žagarei, pagal adresą priklauso greta prisiglaudusiam Žagariškių kaimui. Iki šiol sodyba pulsuote pulsuoja gyvybe: čia daugiau nei prieš 15 metų įsikūrusi Jolantos ir Virginijaus Laukučių šeima augina arklius ir žirgus, turi šunų, kačių, anksčiau laikydavo ir paukščių pulką, kol neišpjovė vietos šeimininke pasijautusi lapė rudoji. „Be arklių ar žirgų niekada negyvenau. Nuo pat vaikystės jodinėdavau ant jų be balno kaime, vėliau laikėme ne vieną savo šeimoje. Žirgais „užkrėčiau“ ir vyrą, visi trys vaikai jojimą išbandė, o jaunėlė Adelė tiesiog telepatiškai geba su žirgais susikalbėti. Dar ir kolekcionuojame suvenyrinius žirgelius“, – atvirai dėsto Jolanta.
Plačiau bei kitos rajono naujienos – penktadienio laikraštyje.