Kovo 10 d. „Sidabrės“ numeryje:
— Visi turbūt esate girdėję kai kurių mūsų tautiečių pasisakymą, kad ne tokios Lietuvos tikėjosi, ne už tokią laisvę kovojo… O štai joniškietis Kazimieras Gaidjurgis, kone 35 metus tarnavęs nepriklausomos Lietuvos sienos apsaugos tarnyboje, laisvę su bendražygiais tarnybos draugais gynė stovėdamas mūru Aukščiausioje Taryboje ir sudarė Parlamento gynėjų branduolį, šiandien atvirai sako: „O aš tai už TOKIĄ Lietuvą, ir TOKIĄ laisvę ir kovojau! Yra kas pasako, jog prie ruso gyventi buvo geriau. Aš irgi prie tos sovietinės santvarkos gyvenau ir nerandu nieko, kurioje srityje būtų buvę geriau. Pradedi lyginti, kaip buvo tada, ir kaip dabar – skirtumas didžiulis, tik aklas gali nematyti.“ Pareigūnas visą savo gyvenimą ir darbinę veiklą paskyrė atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės sienos apsaugai – tai pirma ir vienintelė jo tarnyba Lietuvai. Metai ėjo, keitėsi tarnybos pavadinimas – nuo tuometinio Krašto apsaugos departamento iki Valstybės sienos apsaugos tarnybos, keitėsi kolegos – nedaug kas užsilaikydavo: vieni ateina, kiti išeina, o Kazimieras liko beveik 35-iems metams ir yra tarp tų, kurie šią tarnybą augino ir sustiprino. Praėjusiais metais Kazimiero vardo diena buvo triskart ypatinga: vardadienis, gimtadienis, o šių dviejų švenčių dieną dar ir atsisveikinimas su tarnyba. Šiaulių užkardoje jis buvo vienintelis toks ilgametis, užtat ir legendinis, Lietuvai ištikimas pasienietis nuo pat 1990-ųjų rudens.
— Kovo 5-ąją nuo ankstaus ryto mieste aidėjo, skambėjo muzikos garsai, kvietę į Žagarės gimnazijos Dienos užimtumo centro organizuotą Kaziuko jomarką. Kazimierinės minimos kovo 4 dieną, bet Žagarėje būtent ketvirtadieniais vyksta turgus, tad data šiek tiek pasislinko į priekį. Kas apsilankė, tas nepasigailėjo: ir įprastų prekių galėjo nusipirkti, ir jomarko vedančiųjų Kaziuko su Kazyte paraginti įvairiose linksmosios rungtyse ar loterijoje be pralaimėjimo dalyvauti.
— Važiuojantieji keliu iš Joniškio į Latviją pastebėjo, kad paskutinėmis vasario dienomis įgriuvo prie kelio stovėjęs istorinės Šarkių užkardos, pakelės smuklės stogas. Privačiam valdytojui priklausantis pastatas atrodo pasmerktas nugriūti. Bet statinio savininkas, su kuriuo „Sidabrė“ susisiekė, teigė jau turintis pirkėją, kuris rūpinsis tolesniu objekto likimu. O Kultūros paveldo departamento, kuris vykdo valstybinę Lietuvos kultūros paveldo apsaugą, atstovė komentuoja, kad Šarkių užkardos išbraukti iš Kultūros vertybių registro neplanuojama, tad ir griauti kultūros paveldo pastato nebus leidžiama.
Plačiau bei kitos rajono naujienos – antradienio laikraštyje.