Kraštotyrininko darbai – gimtojo krašto muziejuje
Užvenčio kraštotyros muziejuje atidaryta iš šio krašto kilusio, 2009 metais mirusio kraštotyrininko Klemenso Kučinsko per gyvenimą parengtų darbų, knygų ir kito kūrybinio palikimo paroda. Daugiau kaip 150 eksponatų muziejui saugoti dovanojo kraštotyrininko dukra Genovaitė Sartauskienė.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Kraštotyra įaugusi į kraują
Kraštotyrininkui Klemensui Kučinskui nuo Žeberių šiemet būtų suėję 88 metai, bet jis mirė 2009 metais. Didelė dalis K. Kučinsko kūrybinio palikimo, eksponatų neseniai pateko į Užvenčio kraštotyros muziejų. Vertingą dovaną muziejui perdavė šalia Užvenčio, Girnikuose, gyvenanti kraštotyrininko dukra Genovaitė Sartauskienė. Muziejuje surengta K. Kučinsko palikimo paroda, prisimintas ir pats kraštotyrininkas.
Didelę dalį kolekcijos sudaro aplankai su dokumentais, tarp kurių yra net 1922 metų žemės mokesčių kvitai, vokiečių okupacijos laikmečio dokumentai, jo pusbrolio užventiškio, žuvusio prie Oriolo 1943 metais, laiškai, senojo Užvenčio fotografijos. Nemažas fotoarchyvas: negatyvai, fotografijų reprodukcijos, paties K. Kučinsko apie 1950-uosius metus darytos nuotraukos.
Originalūs Klemenso Kučinsko nubraižyti 1941 metų birželio 29 dieną ties Muškalniu vykusio mūšio, 1936 metų liepos mėnesio Užvenčio miestelio ir Jono Smilgevičiaus dvaro centro ar Kuršų palivarko (1928-1939 metų) planai.
Prieškariniame Užventyje, kaip matosi iš plano, buvo net ledų gamybos cechas, arbatinės, mokykla, paštas, foto ateljė, užeigos namai, grūdų supirkimo, apipjaustytos medienos džiovykla-sandėlis, kalvė, aliejaus spaudykla, skerdykla, kepykla, sinagoga, plytėjo trys hektarai tabako plantacijų… Pasak Užvenčio kraštotyros muziejaus muziejininkės Mildos Knyzelienės, galima teigti, jog Užventyje buvo visko.
Muziejaus ekspozicijas papildė tremtį menantys paties K. Kučinsko piešti atvirukai, vienintelė likusi knygelė iš Užvenčio dvaro savininko, Nepriklausomybės akto signataro Jono Smilgevičiaus bibliotekos, dienoraščiai, laikraščiai, žurnalai.
Atgimė Nepriklausomoje Lietuvoje
Užvenčio kraštotyros muziejaus muziejininkė Milda Knyzelienė įsitikinusi: jei K. Kučinskui gyvenimas būtų susiklostęs kitaip, palankiau, gal jis būtų tapęs dailininku ar mokslininku. Bet netapo. Gyvenimo kelias žeberiškį buvo nuvedęs pas partizanus ir į tremtį. Nepalūžo. Sugrįžęs į gimtinę grįžo ir prie kraštotyrinio darbo, kuris jam buvo tiesiog įaugęs į kraują.
Tarybiniais metais K. Kučinskas su savo kraštotyriniais darbais viešumoje nesirodė. Į buvusį politinį kalinį ir tremtinį nepalankiai žiūrėjo to meto valdžia.
1972 metais Klemensas Kučinskas brangiausius eksponatus atidavė Vaclovui Rimkui, kuris Užventyje kūrė kraštotyros muziejų, apipavidalino muziejaus stendus, reprodukavo daug istorinių fotografijų. Bet muziejaus atidarymo metu to niekas neminėjo. Klemenso Kučinsko vardas buvo juodosiose KGB knygose.
K. Kučinskas, kaip darbštus kraštotyrininkas, atgimė nepriklausomos Lietuvos metais, tapo Garbės kraštotyrininku.
„Jeigu kiekvienas mūsų padarytume bent kažką panašaus į Klemenso Kučinsko darbus, nereikėtų verkti ir dejuoti dėl tautos užmaršties ir praradimų“, – sakė Užvenčio kraštotyros muziejaus muziejininkė Milda Knyzelienė.
Suartino bendrystė
Profesorius menotyrininkas Vytenis Rimkus, dalyvavęs parodos pristatyme, su K. Kučinsku susipažino per jo darbą, 1994 metais, kraštotyros darbų parodoje.
Susipažinę, išsiaiškino, jog tarp judviejų – daug bendro. Ir bausmės buvusios tokios pat, įvardintos mirties bausmėmis, tik vėliau, pagal įsakymą pakeistos 25 metais kalėjimo.
„Klemensas dvasia jautė, jog tokios nedidelės lietuvių tautos žmogui niekas nėra smulkmena, viskas yra svarbu“, – sakė profesorius.
Klemensą Kučinską prisiminė ir šiaulietė kraštotyrininkė Irena Rudzinskienė, kalbėjo Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktoriaus pavaduotoja Virginija Šiukščienė.
Mikelio prizas – už monografiją apie gimtinę
Klemenso Kučinsko dukra Genovaitė Sartauskienė muziejui dovanojo ir solidžiausią savo tėvo kraštotyrinį darbą – monografiją „Žeberių kaimas“, kuri 2001 metais buvo įvertinta Šiaulių kraštotyros draugijos Mikelio prizu. Muziejuje – ir rašomoji mašinėlė, kuria K. Kučinskas pats atspausdino 645 monografijos puslapius.
Monografijoje – daugybė schemų, lentelių, skaičiavimų, vaizdingai aprašyta Žeberių kaimo gyventojų buitis, darbai, valgiai, išskirtiniai verslai, apranga, liaudies medicina, samdinių teisės ir pareigos, sekmadienio ir kitų švenčių šventimas, medžioklė, žūklė, prietarai, žaidimai, šeima ir jos narių tarpusavio santykiai, vietovardžiai ir dar daug kitų tikrų dalykų, legendų bei padavimų.
Pasak V. Rimkaus, atrodo, kad medžiaga monografijai buvo renkama visą gyvenimą. Tvarkingai suklasifikuota ir apibendrinta, monografija lengvai ir įdomiai skaitoma. Tai retas ir įdomus atvejis kraštotyros panoramoje.
Klemenso Kučinsko dukra Genovaitė Sartauskienė sakė, jog knyga apie Žeberius jau būtų buvusi išleista prieš dešimtmetį, jei nebūtų mirę ketinę pagelbėti tėvo draugai. „Galėtų dabar knyga pasidomėti rajono valdininkai. Dar likę nemažai tėvo rankraščių apie gretimus Žeberiams kaimus. Norėčiau, kad knyga būtų išleista“, – tvirtino.
Iš viso muziejus pasipildė dešimčia K. Kučinsko kraštotyrinių darbų apie krašto „razbaininkus”-plėšikus, retų amatų žmones, sodžiaus metrologiją. Vien žemaitiškų burnojimų Klemensas Kučinskas surinko ir užrašė apie pusantro tūkstančio.
Autorės nuotr.
DOVANA: Kraštotyrininko Klemenso Kučinsko dukra Genovaitė Sartauskienė Užvenčio kraštotyros muziejui dovanojo dalį savo tėvo kūrybinio palikimo.
PLANAS: Tarp Užvenčio kraštotyros muziejų papildžiusių eksponatų – Klemenso Kučinsko nubraižytas 1936 metų Užvenčio miestelio planas.
PRISIMINIMAI: Prisiminti Klemenso Kučinsko į Užvenčio kraštotyros muziejų susirinko daug užventiškių ir svečių.
BENDRYSTĖ: Profesorius, menotyrininkas Vytenis Rimkus ne tik dalijosi prisiminimais apie bendrystę su Klemensu Kučinsku, bet muziejui atvežė ir dovanų – apie 1960-uosius metus pieštą paveikslą su Užvenčio vaizdu.