Įgijo vertingos patirties
Opozicijos lyderė Rimantė Misiūnienė, pradėdama mažumos valandą, pirmiausia paprašė naujosios ligoninės direktorės papasakoti apie save.
Aranta Būtautaitė pradėjo nuo to, kad turi šešerių metų vadovavimo patirtį. Baigusi vidaus ligų rezidentūrą 2019 metais, nuo 2020 metų pradėjo vadovauti Regioninės Mažeikių ligoninės skubiosios medicinos pagalbos ir konsultacijų skyriui, kur buvo virš 100 darbuotojų. Ten iškart pateko į pačią „kaitrą“ – pandemijos laikotarpį, užgriuvus iššūkiams, ilgainiui užgrūdinusiems charakterį ir lėmusiems lyderystės savybes. 2024 metais laikinai vadovavo Mažeikių ligoninei. Buvo ir emocinių, ir finansinių problemų, kurias teko spręsti.
Loretos RIPSKYTĖS nuotr.Taip pat ją gyventojai išrinko į Mažeikių rajono tarybą, kur vadovavo Sveikatos komitetui ir Socialinių reikalų komitetui, tad žino politikų veiklą iš vidaus ir jai džiugu girdėti Joniškyje vykstančias diskusijas.
Negalime prisiimti didelių investicinių projektų
R. Misiūnienė, pastebėjo, kad prisistatymas teikia vilčių, tačiau esama ligoninės situacija kelią nerimą gyventojams, kurie dėjo parašus dėl uždaryto Vidaus ligų skyriaus ir sutrumpinto Skubiosios medicinos pagalbos darbo laiko nuo 8 iki 20 valandos, kai pageidaujama, kad dirbtų visą parą.
„Tai, kas įvyko su Joniškio ligonine, aš nedrįsiu vertinti, – sakė direktorė, priminusi, kad sveikatos reforma vyko visoje Lietuvoje, mažinant aktyvaus gydymo lovas ir skyrius. – Dabar yra tokia situacija, kokia yra, bet noriu jus supažindinti, kad šita ligoninė buvo performuota vykdyti Dienos stacionaro, Dienos chirurgijos paslaugas ir uždarytas Vidaus ligų skyrius. Tai sudarė modelį veikti ligoninei tam tikru finansiniu tvarumu ir tas tvarumas priklauso nuo dabar atliekamų, taip pat ir viršplaninių paslaugų.“
Loretos RIPSKYTĖS nuotr.Tačiau sausio mėnesį Valstybinė ligonių kasa pasakė, kad dalies ligoninių paslaugų neapmokės, dabar balandžio 28 dieną susitikime su ligoninių vadovais jau buvo iš dalies nusileista ir pažadėta už paslaugas I ir II ketvirtį mokėti 50 procentų kainos.
„Ką tai reiškia? Kad mes strategiškai negalime prisiimti didelių investicinių projektų. Viską reikia apskaičiuoti ir kol nepasikeis nacionalinės sveikatos sistemos požiūris, nebus bendros strategijos ir Ligonių kasa neatsiskaitys su mumis už tiek, kiek padarome, visa šita diskusija gali nuskelti į 2027 metus, – teigė A. Būtautaitė. – Ar šitų paslaugų reikia, manau, kad reikia ir Vidaus ligų skyrius yra labai jautri tema, bet investicijos be galo didelės.“
Dvi savaites dirbanti direktorė paskaičiavo, kad Skubiosios medicinos pagalbos skyriui reiktų 300 tūkstančių, Vidaus ligų skyriui dar daugiau – apie pusės milijono eurų tik pradinei injekcijai, o toliau reiktų lėšų tęsti veiklą.
Šiemet užduotis – užtikrinti veiklą, kuri yra
„Tai kokia jūs matote perspektyvą? Apie Vidaus ligų skyrių ir Skubiosios medicinos pagalbos skyriaus darbą iki 2027 metų išvis nekalbėti?“ – teiravosi Nijolė Valuckienė.
„Dėl Skubiosios medicinos pagalbos skyriaus perspektyvos jau yra diskutuota su personalu, ar sutiktų, – nes žmonių priversti mes negalime, kad ir kaip norėtume, – didinti darbo grafiką dviem valandomis. Tokia saugi perspektyva. Jeigu jūs norite paklausti, ar aš nenoriu padaryti, kad skyrius dirbtų visas 24 valandas per parą, tai aš tikrai noriu, tačiau turite atsižvelgti, kad visi norai kainuoja ir nereikia rizikuoti pačia ligonine ir jos stabilumu. Pirmiausia turėtume susitvarkyti su Skubiosios medicinos pagalbos personalu, o Vidaus ligų skyrius – tai didžiulės investicijos. Negalime įsivaizduoti, kad perkerpame kaspiną ir atidarome skyrių. Reikalinga visą parą radiologija, laboratorija, visą parą dirbantys gydytojai bei intensyvi priežiūra. Pasikviesti skubios pagalbos gydytoją vienai nakčiai kainuoja 500 eurų „į rankas“. Ar buvo paskubėta uždaryti skyrių, vertinti labai sudėtinga, nes tuo metu buvo vykdoma reforma visoje Lietuvoje. Pirmiausia mano užduotis 2026 metais, kad apskritai galėtume užtikrinti veiklą tą, kurią vystome. Jei Valstybinė ligonių kasa išmokėtų visą priklausančią sumą už paslaugas pirmą ketvirtį, būtų 34 tūkstančiai eurų pelno. Ar tai ligoninei daug? Tai labai mažai“, – sakė naujoji direktorė.
Ji taip pat pabrėžė, kad atidaryti Vidaus ligų skyrių, kai jis jau uždarytas, visai kas kita, nei atidaryti, kai licencija tik sustabdyta. Kai licencija nebegalioja, reiktų teikti visą naują dokumentaciją, tarsi pastatytume naują ligoninę ir jai tektų išsiimti licenciją per akreditavimo tarnybą.
Apie auditą, korupciją ir darbą Mažeikių taryboje
Tarybos narys Benjaminas Rimdžius teiravosi, ar direktorė susipažinusi su atlikto ligoninės audito už laikotarpį, kai vadovavo Martynas Gedminas, išvadomis, nustatytais pažeidimais ir ką ketina daryti.
„Nemanau, kad gilintis į kitų žmonių padarytas klaidas man yra būtina, aš tiesiog turiu užtikrinti, kad tai nesikartotų“, – sakė direktorė.
Tarybos narys Antanas Karnišauskas klausė, ar naujajai ligoninės vadovei teko susidurti su korupcijos apraiškomis.
„Žinoma, esu. Manau, kad paslaugų prieinamumas ir yra vienas iš rodiklių, kuris mažina korupciją. Dabartinė situacija Joniškio ligoninėje tikrai nebloga, netgi gera, nes pas gydytojus eilės yra ne daugiau kaip 60 dienų“, – atsakė A. Būtautaitė.
Tarybos narį K. Mačiulį domino, ar Joniškio ligoninės direktorės darbui netrukdys veikla Mažeikių taryboje, nes socialiniame tinkle matyta informacija, kad ji ketina ten kandidatuoti, be kita ko, Liberalų sąjūdžio sąraše.
A. Būtautaitė pabrėžė, kad kandidatuodama į Joniškio ligoninės direktorės pareigas ji nepriklausė jokiai partijai ir tai buvo sąmoningas sprendimas, kad niekas negalėtų kaltinti nepotizmu. O darbas Mažeikių taryboje reikalaus tik keletos dienų kontaktinių valandų ir galės suderinti, juolab kad dabar dirba ir gyvena Joniškyje.
„Aš stengsiuosi, nes atvažiavau dėl jūsų“, – teigė direktorė.