Gamtininkas iš pašaukimo
Į Pakruojį vilnietis ornitologas, gamtos fotografas Marius Čepulis atvežė savo nuotraukų apie laukinius paukščius parodą „Spalvos“, o rajono vaikams dovanojo pažintines pamokas apie gyvūnus.
Stanislava VIČAITĖ
stanislava@skrastas.lt
Mažųjų fantazijos apie gyvūnus
Mariaus Čepulio fotografijos, kuriose užfiksuoti įvairūs laukiniai paukščiai, eksponuojamos Pakruojo Juozo Paukštelio viešojoje bibliotekoje.
Nuotraukomis galima ne tik gėrėtis: jos buvo ir kaip vaizdinė medžiaga per pažintines pamokas, kurias gamtininkas vedė Pakruojo „Žemynos“, Lygumų bei Balsių pagrindinių mokyklų pradinukams, užsukusiems į biblioteką. Pamokų metu lektorius rodė dar daugiau nuotraukų su paukščiais, žvėrimis, ropliais, varliagyviais.
M. Čepulis vien savo paties žiniomis ir įtaigiu jų pateikimu, prikausčiusiu ne tik vaikų, bet ir mokytojų bei kitų bibliotekos lankytojų dėmesį, neapsiribojo. Leido ir vaikams pasidalyti tuo, ką jie žino apie gyvūną ar paukštį, išklausyti, ką mažiesiems pasakoję tėvai ar seneliai, atsakinėjo į klausimus. Mažieji buvo itin aktyvūs, o jų apsiskaitymas, žinios, gebėjimas originaliai mąstyti sužavėjo ir patį gamtininką.
„Jei sakote, kad ežiukai geria pieną, tada iš kur jo gauna? Ar jie turi fermą ir melžia karves“? – klausia lektorius, čia pat paaiškindamas, kad pasakos ir paveiksliukai knygose, kur šie gyvūnai nupiešti su grybu ar obuoliu ant spygliuotos nugaros, tik klaidina skaitytojus.
„Ežiukai geria pienių pieną“, – savo mintimis pasidalijo viena mergaitė.
Vaikai itin audringai sureagavo į informaciją, kad vampyrai tikrai egzistuoja.
„Sakiau, kad vampyrų yra“! – neiškentė vienas berniukas.
Gamtininkas paaiškino, kad tie vampyrai – viena šikšnosparnių rūšis, kuri minta ruonių krauju: „Nutupia naktį ant miegančio ruonio, jam įkanda ir laka jo kraują. Atsigeria ir nuskrenda“.
„Jei jus užpultų meška, bėgtumėte nuo kalno ar į kalną? Žinoma, tik žemyn. Jokiu būdu ne aukštyn, nes lokio kojos ilgos ir iškart žmogų paveja“, – patarimų negailėjo M. Čepulis.
Žmonės – svečiai gamtoje
Vaikai sužinojo, kad gamtoje nėra blogų ir gerų gyvūnų. Anot M. Čepulio, visi yra reikalingi. Net ir ta pati kraujasiurbė erkė.
„Tam ir yra pusiausvyra gamtoje: jei viena detalė iškrenta, subyra visa dėlionė“, – sakė lektorius.
„Ne meškos, ne vilko, sutikto miške, reikia bijoti, o žmogaus. Tai jis – baisiausias padaras, darąs didžiausią žalą gamtai“, – aiškino gamtininkas, pridurdamas, kad dažniausiai žmogus gamtai pakenkia dėl nežinojimo.
„Štai stirna, atsivedusi stirniuką, bent savaitei palieka jį pievoje. Mažylis neturi kvapo, todėl nėra pavojaus, kad jį aptiks ir sudraskys kiti žvėrys. O ką daro žmogus, radęs stirniuką žolėse? Ogi pasijunta didvyriu ir puola gelbėti gyvūnėlį: parsineša jį namo, žindo pienu iš buteliuko, augina. Paskui paleidžia į laisvę, o žvėrelis nebemoka prisitaikyti prie natūralių sąlygų, praranda saugumo jausmą ir žūva“, – pasakojo M. Čepulis, pridurdamas, jog bet koks žmogaus kišimasis į gamtos reikalus – pražūtis jos gyventojams.
Dėl to gamtininkas nepatarė jaukintis, o taip pat ir imtis gydyti sužeisto, sergančio laukinio gyvūno ar paukščio. Anot jo, geriau palikti vietoje. Toks gamtos dėsnis: jei bus lemta, gyvūnas pats išgis ir išgyvens. Ir net nugaišęs pasitarnaus gamtai: jo palaikais pasimaitins kiti padarai.
„Kaip jūs manote, kodėl lapės lenda į sodybas ir pjauna vištas? Nes gamtoje neberanda, kaip prasimaitinti“, – sakė lektorius.
M. Čepulis nepatarė ir priglausti iš lizdo išmestų gandriukų, gabenti daržovių ir kito pašaro į mišką, lesinti gulbių. Nes taip, anot lektoriaus, laukiniams gyvūnams tik padaroma meškos paslauga: jie patys nebemoka gyventi. O kadangi žmonės neretai jiems duoda per daug kaloringą, netinkamą maistą – dar ir suserga, o dažnai ir nugaišta.
„Mes gamtoje – svečiai, todėl ir elkimės, lyg būtume svečiuose“, – aiškino M. Čepulis.
Norintiems savo namuose turėti augintinį, gamtininkas patarė: jei negalėsite gyvūnėliui skirti dėmesio ir laiko, geriau atsisakyti tokių planų ir norų.
„Gal žmogui tas augintinis ir suteiks džiaugsmo, o gyvūnėlis tik kentės“, – sakė lektorius.
„Medžioklė“ su fotoaparatu
M. Čepulis trumpai pristatė ir fotografijų parodą „Spalvos“, kurioje – laukiniai Lietuvos paukščiai. Nuotraukose nemenkas dėmesys skirtas fonui: pavyzdžiui, zylė užfiksuota tupinti ant šakos tarp raudonų gudobelės uogų, o mažas paukštukas – besislepiantis violetinės spalvos lubinų žieduose.
Gamtininkas pasakojo, jog fotografuoti laukinius paukščius, gyvūnus nėra taip paprasta:
„Apie būsimą nuotraukos objektą turi žinoti viską: kur gyvena, kokie jo dienos ir sezono ciklai, kaip elgiasi, kuo minta, kokiu maršrutu juda“.
Tačiau ir tai žinodamas, paukščio ar žvėrelio iškart nenufotografuosi: tenka po kelias valandas, net parą praleisti slėptuvėje, kol jis pasirodo. Ir vien su fotoaparatu čia neišsiversi. M. Čepulis parodė nuotrauką, kurioje nufotografuota daugybė įvairių daiktų, kuriuos jis visada vežiojasi savo automobilyje. Drabužiai ir avalynė bet kokiam orui, žiūronai, palapinė ir daugybė kitų.
Gamtininkas neslėpė, jog fotografuoti laukinius paukščius ir gyvūnus kartais būna pavojinga: kartą vos nenuskendo pelkėje, kitą kartą užpuolė elnias.
„Kartą sėdėjau bokštelyje ir laukiau, kol atskris paukštis. Staiga bokštelis ėmė siūbuoti. Žvilgteliu žemyn: ogi šernas į pastolius šoną kasosi. Bebūnant aukštai, tas siūbavimas atrodo siaubingas“, – prisiminė M. Čepulis.
Jis prisipažino, jog fotografuodamas nenusižengia etikos taisyklėms. Pavyzdžiui, dėl gražios nuotraukos jis niekada nefotografuos paukščių lizdo perėjimo metu. Net iš toli. Dėl to, kad gali būti sutrikdyta paukščių ramybė. Mat tada neretai tėvai lizdą palieka su jame esančiais kiaušiniais ar jau išsiritusiais paukščiukais.
Gamtininkas fotografuoja jau kokius aštuoniolika metų, bet rimčiau pradėjo prieš penkerius.
Gamta ir jos gyventojai iš Šiaulių kilusį M. Čepulį pakerėjo dar vaikystėje: kone visos jo dienos prabėgo Salduvės parke, stebint paukščius.
Užtat vėliau ir pasuko gamtininko keliu: Vilniaus universitete studijavo zoologiją, pasirinko ornitologo specialybę. Sostinėje liko gyventi.
Čepulis apgailestauja, jog gamta ir fotografija jam – tik pomėgis, nes duonai tenka užsidirbti prekiaujant metalu.
Autorės nuotr.
„SPALVOS”: Mariaus Čepulio fotografijų paroda „Spalvos“ keliauja po Lietuvą.
PAMOKA: Mažuosius pakruojiečius gamtinininkas Marius Čepulis mokė, kad gamtoje reikia elgtis taip, lyg būtum svečiuose.
PAUKŠČIAI: Nuotraukose Marius Čepulis užfiksavo Lietuvos paukščius.