Filatelijos parodoje – „Sibiro laiškai“
Kelmės kultūros centre Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dieną atidaryta filatelisto Juozo Urbono paroda „Sibiro laiškai“.
Unikalioje ekspozicijoje, kurios tikslas, pasak autoriaus, parodyti pašto ypatybes tremties ir kalinimo lageriuose sąlygomis, įvairių formų laiškai-vokai, pašto vokai, atvirlaiškiai, atvirukai, pašto antspaudai, cenzūros atžymos, piniginės pašto perlaidos ir siuntinių siuntimo kvitai bei kiti pašto dokumentai.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Filatelijos parodą „Sibiro laiškai“ Kelmėje pristatė filatelistas, parodos autorius Juozas Urbonas.
Kolekcija „Sibiro laiškai“ gimė po 1990 metų, kuomet ankstesnės lietuvių filatelistų kolekcijos prarado aktualumą. Reikėjo ieškoti būdų ir priemonių, kaip per filateliją pristatyti Lietuvą pasauliui.
„Sibiro laiškai“ – filatelijoje reta, išsaugota pirmiausia istorinė medžiaga. Reta todėl, kad gavę iš Sibiro laiškus, likusieji Lietuvoje bijojo juos laikyti. Dauguma Sibiro laiškų buvo sudeginti. Ne visi, būdami tremtyje ar gulaguose, išlaikė laiškus iš gimtinės.
Kolekcija „Sibiro laiškai“, pasak J. Urbono, niekuomet nebus baigta todėl, kad vis dar pavyksta rasti laiškų, vokų ar kitokių filatelijos elementų. Parodoje pateikiama filatelinė medžiaga apima teritoriją nuo Archangelsko, Jakutijos, Tolimųjų Rytų iki Vakarų Sibiro ir Vidurinės Azijos.
Juozas Urbonas pasakojo, jog pirmieji tremtin keliaujančiųjų laiškai buvo parašyti vagonuose ir išmesti pro langus, viliantis, kad juos radę žmonės išsiųs užrašytu adresu. Tačiau dalis pirmosios tremties tėvynainių su saviškiais, likusiais Lietuvoje, susisiekė tik karui pasibaigus. Pirmaisiais tremties laiškais galima laikyti prašymus Kauno kalėjimo viršininkui leisti kalintiesiems perduoti maisto produktų.
Nuo 1942 metų buvo įvesta karinė cenzūra, kuri palietė ir gulagų paštą. Buvo tikrinami laiškai ir lagerių viduje. Laiškus buvo leidžiama rašyti tik plunksna ir rašalu, pieštukais, tačiau draudžiama rašyti cheminiu pieštuku.
Nepaisant draudimų, rasta draudžiama priemone parašytų laiškų. Tremtiniai prašydavo jiems atsiųsti didžiulės retenybės ir brangenybės – popieriaus, vokų, ženklų. Gavę – dėkodavo ne mažiau už maisto siuntinius.
Pasitaikydavo trikampiais ar rombais sulankstytų laiškų. Žmonės rašė atvirlaiškius, laiškus antrą kartą ant to paties popieriaus, laikraščių skiautelių, net beržo tošių. Pasak Juozo Urbono, laiškai iš laisvės ar iš kitų gulagų, artimųjų meilė padėjo tremtiniams išgyventi, teikė jėgų. Visuose laiškuose neprarandama vilties.
Filatelijos kolekcija „Sibiro laiškai“ ankstesniais metais buvo pristatyta parodose Lenkijoje, Belgijoje, Baltarusijoje. Kitais metais numatyta parodą eksponuoti Suomijoje.
Pomėgiui skiria visą laisvalaikį
Juozas Urbonas gimė pirmaisiais pokario metais, 1946 metų gegužės 6 dieną, gražiame Zanavykijos kampelyje – Plokščiuose. Dabar gyvena Šakiuose.
Baigęs septynmetę mokyklą, mokėsi Kauno medžio apdirbimo technikume. Politechnikos institute apgynė inžinieriaus-ekonomisto diplomą. Plokščiai, Būdelės kaimas, Šakiai, Kaunas, Vilnius, Jurbarkas, Klaipėda, Talinas, Leningradas, Kai-Tašo kaimas Tian Šanio kalnuose prie Kinijos sienos – tai vietovės, kuriose J. Urbonas gyveno, mokėsi, dirbo.
Tačiau prieš du dešimtmečius teko pradėti viską iš naujo. Įgijo naują profesiją – yra turto vertintojas, teismo ekspertas turto vertinimo tyrimo srityje.
Filatelija Juozas Urbonas susidomėjo maždaug prieš 40 metų, pomėgiui skiria visą savo laisvalaikį. Pirmoji kolekcija buvo kosmoso tema.
Autorės nuotr.

SIBIRAS: Filatelijos parodoje „Sibiro laiškai“ – Juozo Urbono kolekcija, parodanti pašto ypatybes tremties ir kalinimo lagerių sąlygomis.

LAIŠKAS: Parodoje – ir labai reti eksponatai. Vienas jų – trikampis laiškas, iš Tolun kaimo lagerio (Irkutsko sritis) siųstas į Kauną.

FILATELISTAS: Parodos pristatyme dalyvavęs Juozas Urbonas teigė, jog rinkti lietuvišką kolekciją pradėjęs todėl, kad sukurtų naują eksponatą, apie Lietuvą galintį papasakoti visam pasauliui. „Sibiro laiškai“ – nauja, įdomi ir išskirtinė tema.