Apklausa
Kokių velykinių tradicijų laikotės?
Vaida POVILAITYTĖ, administratorė:
– Mūsų šeimos Velykų tradicijos nelabai skiriasi nuo kitų šeimų. Dažome kiaušinius svogūnų lukštais. Gaminame šventinius pietus. Susirenka šeimos nariai, draugai, aplankomi tėvai. Tradicijos ateina iš tėvų šeimos: kol buvo mažų vaikų šeimoje, žaisdavome ridendami kiaušinius. Gaminame tradicinį Velykų patiekalą – įdarytus kiaušinius. Išvirtus kiaušinius perpjauname per pusę, trynius susmulkiname su dešra ar kumpiu, visa tai išmaišius su majonezu užpildome buvusias trynių vietas. Kiaušinius papuošiame žalumynais. Velykoms ruoštis pradedame šeštadienį – susirenkame svogūnų lukštų, paruošiame kiaušinius dažyti. Namuose papuošiame beržo šaką su išsprogusiais pumpurais. Labai laukiu šių Velykų!
Onutė JURGAUSKIENĖ ir Vytautas ŽINDULIS, šiauliečiai pensininkai:
– Turime savas Velykų tradicijas, kurių visada laikomės: papuošiame namus, dažome kiaušinius, einame Velykų rytą į bažnyčią klausytis mišių. Vaikai turi savas šeimas, lanko ir kitus gimines, būna, aplanko ir mus. Per šias Velykas būsime vieni. Velykų rytą kelsimės apie šeštą ryto, susiruošime į bažnyčią. Visuomet pareiname pakilios šventinės nuotaikos, nors ir sunkūs laikai, bet apie tai stengiamės negalvoti. Graži šventė – prisikėlimas, savyje jaučiamas atsinaujinimas, pavasaris.
Tatjana SVIATKINA, pedagogė:
– Velykos – tai bendravimas, buvimas kartu. Tačiau su šeima reikia būti ne tik per Kalėdas ar Velykas. Esu rusė, tad mūsų Velykos bus šiek tiek vėliau, visuomet dažome kiaušinius. Mama pasakodavo, kaip švęsdavo jaunystėje, kaip būdavo puošiama bažnyčia, kokie patiekalai gaminami. Su Velykomis susijusi asociacija – lauke turi būti šilta, o namuose labai švaru. Mama turėjo tradiciją nusipirkti prieš Velykas naują suknelę. Juokauju, kad ir man reikia perimti šią tradiciją. Mūsų šeimai svarbiausia būti kartu. O jaunimas dabar Velykas ir Kalėdas supranta labai vartotojiškai – tuo laikotarpiu parduotuvėse bus nuolaidų. Jei šeima suteikia vaikui supratimą apie šventes, tradicijas, vertybes, tada jis ir supranta. Nei mokykla, nei valstybė to į širdį neįdės.
Algirdas STANELIS, pensininkas:
– Per Velykas namuose susirenka visa šeimyna, pavalgome, pabendraujame, anūkai kiaušinius dažo. Kol buvo maži vaikai, ridendavo margučius, dabar to nebėra. Mano vaikystė prabėgo Sibire, tad ir švęsti nebuvo kada. Visi dirbo.
Tomas VENCKUTONIS, dirbantis ir gyvenantis Airijoje:
– Dešimt metų su šeima gyvename ir dirbame Airijoje. Prieš Velykas dvi savaites viešime Lietuvoje – atostogos. Didelių skirtumų tarp dviejų šalių nepastebėjau. Mūsiškiai verda ir dažo vištų kiaušinius, airiai valgo šokoladinius.
Išvykę į kitą šalį išlaikėme velykines tradicijas, šeima visuomet susirenka šventinių pusryčių, pavalgome, pasikalbame, pabūname kartu.
Kalbino Natalija KONDROTIENĖ, fotografavo Jonas TAMULIS