Vienuolikametis Armandas Vaiko ir šeimos gerovės centro Globos skyriuje gyveno nuo šešerių iki devynerių. Atėjus vasaros atostogų metui berniukas likdavo tuose pačiuose „valdiškuose“ namuose. Armando kažkodėl niekas nepasirinkdavo, niekas nepaėmė už rankos ir nepakvietė bent dienai atostogų. Dar labiau nusimindavo, kai kiti vaikai, grįžę iš savo laikinų globėjų, pasakodavo patirtus nuotykius.
Tačiau užpernai Vaiko gerovės ir šeimos centrui prie įgyvendinamo projekto talkino žagarietė Laura Stenianskienė. Su Globos skyriuje augančiais, skirtingomis aplinkybėmis tėvų globos netekusiais vaikais moteris tiesioginio kontakto neturėjo, tačiau jaunėlės dukters bendraklasį, Globos skyriuje gyvenusį Armandą moteris pažinojo – likimas tiesiog patvarkė taip, kad jųdviejų keliai susitiktų. O kad jie nebeišsiskirtų, Laura Stenianskienė praėjusių metų pabaigoje keturiems mėnesiams net išvyko padirbėti į Prancūziją, kad greičiau naujam šeimos nariui suremontuotų atskirą kambarį. Armandas, buvęs svečias, dabar – šeimos narys.
Žagarėje gyvenanti, Joniškio seniūnijoje socialine darbuotoja dirbanti Laura Stenianskienė visada norėjo didelės šeimos. Kai jos su vyru Sergiejumi pirmieji pametinukai jau įkopė į trečią savo gyvenimo dešimtmetį, o su tėvais liko tik mažoji, moteris savo šeimos nariams labai atsargiai pasiūlė į savo namus nors retsykiais įsileisti, jų šiluma pasidalinti su tais mažutėliais, kam likimas buvo šykštus – pagailėjo ir meilės, ir namų jaukumo. Taip užpernai savaitgaliais, įvairių švenčių proga, o vėliau ir vasaros atostogoms Stenianskiai į savo namus pasisvečiuoti pakvietė jau pažįstamą Armandą, jaunėlės dukrytės bendramokslį.
Jau nuo savaitės vidurio, belaukdama Armanduko,Stenianskiai kurdavo planus, kur šeima su juo važiuos, kur keliaus, ką parodys, kokius žaidimus žais, kokius skanėstus gamins…
Plačiau balandžio 10 d. „Sidabrės” numeryje